Oficialūs Lietuvos interneto vartai

Dainų švenčių tradicija susiformavo XIX amžiaus pabaigoje. Dabar šie didžiuliai šventiniai renginiai į vieną vietą kas ketverius metus suburia įvairių sričių mėgėjų ir profesionalius kolektyvus – vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų – iš visos Lietuvos ir pasaulio. Dainų šventę sudaro liaudies meno paroda, Folkloro diena, Ansamblių vakaras, Šokių diena ir Dainų diena. Šventę pradeda Folkloro diena – į ją suvažiuoja apie 4 000 atlikėjų. Ši diena turi tradicinę vietą – tai Sereikiškių parkas. Folkloro dieną atidaroma ir liaudies meno paroda – į ją atrenkami geriausių šiuolaikinių tautodailininkų kūriniai iš visos Lietuvos, eksponuojami darbai iš muziejų fondų. Ansamblių vakaras vyksta Kalnų parko estradoje. Jo metu pritariant tautinių instrumentų orkestrui atliekamos lietuvių liaudies dainos, šokami tautiniai šokiai. Ansamblių vakare iš viso dalyvauja apie 3 000 atlikėjų. Šokių dienos koncertas vyksta „Žalgirio“ stadione. Tai masinis įvairaus amžiaus – nuo mažų vaikų iki senyvo amžiaus žmonių – šokėjų koncertas. Iš viso jame šoka apie 9 000 žmonių. Baigiamasis Dainų šventės akcentas – Dainų diena, tradiciškai vykstanti Vingio parke, specialiai šiai dienai pastatytoje estradoje. Dainų dienos programoje dainuoja apie 400 chorų, iš viso apie 15 000 atlikėjų – vaikų, jaunimo, moterų, vyrų ir mišrūs chorai. 2003-aisiais UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

Sužinoti daugiau

Kasmet liepos pabaigoje vykstanti Jūros šventė yra didžiausia vasaros šventė ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Tris dienas trunkančią šventę kasmet aplanko daugiau kaip pusė milijono žmonių, taip pat – ir iš Vokietijos, Estijos, Nyderlandų bei kitų šalių. Jie klausosi koncertų, lanko parodos, stebi ir patys dalyvauja spalvingose eisenose. Šventė išjudina visą Klaipėdos senamiestį ir centrinę miesto dalį – Anikės aikštę, Kruizinių laivų terminalą, Tiltų gatvę, Jono kalnelį, o renginius dažnai transliuoja nacionalinė ir kitos Lietuvos televizijos, nušviečia užsienio žiniasklaida. Pirmą kartą Jūros šventė, dar vadinama Jūros diena ir populiarinusi jūrą, jūreivystę bei jūrines profesijas, surengta 1934-ųjų rugpjūčio 12 dieną. Dabar Klaipėdoje Jūros šventė dar vadinama antrosiomis, arba vasaros, Kalėdomis.

Sužinoti daugiau

Tarptautinis festivalis nuo 1991-ųjų kasmet vyksta antrajame pagal dydį Lietuvos mieste – Kaune. Iš pradžių jis vykdavo pavasarį, tačiau dabar koncertai rengiami ir rudenį bei prieš Kalėdas. „Kaunas Jazz“ metu skamba skirtingų stilių ir žanrų džiazas.  Festivalyje koncertuoja tokios džiazo pasaulio žvaigždės kaip Kurtas Ellingas, Victoras Wootenas, Janas Garbarekas, Bobby'is McFerrinas.

Sužinoti daugiau

Kiekvieną vasarą vykstantis tarptautinis džiazo muzikos festivalis skirtas įvairaus amžiaus ir muzikinio skonio džiazo, vadinamosios „world music“ ir pramoginės muzikos mylėtojams bei mėgėjams. Pirmasis Klaipėdos pilies džiazo festivalis surengtas 1994-aisiais. Jo užgimimas siejamas su Klaipėdos universitete veikiančia Džiazo muzikos katedra, kurioje ruošiami profesionalūs džiazo ir pramoginės muzikos atlikėjai. Štai kodėl ne tik pačioje Klaipėdoje, bet ir likusioje Vakarų Lietuvoje tokia muzika itin mėgiama. Klaipėdos pilis festivalio simboliu pasirinkta siekiant kuo plačiau paskleisti žinią apie tuo metu aktyviai pradėtus pilies atstatymo darbus. Dabar festivalio koncertai visuomet vyksta atvirose erdvėse ir yra nemokami, o žymūs festivalio svečiai veda meistriškumo pamokas Klaipėdos universiteto studentams – kartu jie parengia ir vieną bendrą projektą.

Sužinoti daugiau

Kasmet nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens vykstantys „Vilniaus festivaliai“ vienija dešimt didžiausių ir labiausiai pripažintų Vilniuje vykstančių kultūros ir meno festivalių. Tai – klasikinės muzikos festivalis „Vilniaus festivalis“, teatro festivalis „Sirenos“, šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“, šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, klasikinės muzikos festivalis „Kristupo vasaros festivalis“, džiazo muzikos festivalis „Vilnius Mama Jazz“, tarptautinis filmų festivalis „Kino pavasaris“, tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto Musicale“, tarptautinis šiuolaikinio džiazo festivalis „Vilnius Jazz“ ir miesto kultūros šventė po atviru dangumi „Sostinės dienos“. Visų šių festivalių metu pristatomi geriausi atlikėjai ir kūrėjai, orkestrai, teatrų spektakliai.

Sužinoti daugiau

Kasmet rugpjūtį vykstančio festivalio dvasią, stilių ir formatą geriausiai apibūdina jo pavadinimas. Lietuvos ir užsienio roko grupių bei atlikėjų koncertus (jų kaskartą būna keliasdešimt) festivalyje papildo pramogų ir poilsio zonos. Tad „Roko naktų“ lankytojams tikrai pakanka ir muzikos, ir veiksmo – jie gali šokti, piešti, mokytis kurti rankdarbius ar patys muzikuoti, išbandyti pirtelę, vandens burbulus ir daugybę kitų pramogų. Štai kodėl į šį festivalį galite drąsiai vykti su visa šeima.

Sužinoti daugiau

Dar vienas festivalis, apie kurį daug pasakyti galima vien iš jo pavadinimo. Šis tarptautinis festivalis nuo 1993 metų  pirmąjį liepos savaitgalį visuomet vyksta toje pačioje vietoje – Varniuose, prie Lūksto ežero. Medinėje skiedromis dengtoje prie šio ežero stovinčioje pašiūrėje ir prasidėjo „Bliuzo naktų“ istorija. Dabar kasmet pirmąjį liepos savaitgalį prie Lūksto ežero iškyla palapinių miestelis, primenantis legendinį roko muzikos festivalį Vudstoke (JAV). „Bliuzo naktų“ metu ežerą nušviečia tradicinis fejerverkas, verdama „Bliuzasriubė“ (žuvienė), rengiamos sporto – futbolo, tinklinio, krepšinio – varžybos.

Sužinoti daugiau

Pirmąjį gegužės šeštadienį Lietuvoje muzikuoti į gatves, kiemus, skverus ir aikštes išeina tūkstančiai žmonių – ir profesionalų, ir mėgėjų. Gatvės muzikos diena turi vienyti visus, kalbančius universaliausia kalba pasaulyje – muzikos kalba, tokia buvo šios šventės iniciatoriaus muzikanto ir aktoriaus Andriaus Mamontovo idėja. Vieną dieną įvairiausiais muzikos instrumentais visoje Lietuvoje grojamas rokas, klasikinė muzika, džiazas, avangardas, folkloras, mušami Afrikos ritmai. Prie šventės kviečiami prisijungti ir visame pasaulyje gyvenantys lietuviai.

Sužinoti daugiau

Kasmet visą vasarą nuo 1996 metų Kaune ir kituose Lietuvos regionuose vykstantis Pažaislio muzikos festivalis lyginamas su garsiausiais Europos muzikos festivaliais. Jis unikalus tuo, kad klasikinė ir senoji muzika, įvairių šalių kompozitorių šiuolaikinė kūryba, džiazas, bliuzas ir populiarioji muzika skamba vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių laikomame Pažaislio vienuolyne ir kitose architektūrinę bei paveldo vertę turinčiose vietose. Pažaislio muzikos festivalis garsus ir premjeromis – jame kasmet pristatomi naujausi lietuvių kompozitorių darbai. Be to, festivalio metu galima pamatyti ir dramos, šokio, vaizdo, menų sintezės projektų. Dalis Pažaislio muzikos festivalio koncertų yra nemokami. Nuo 2006-ųjų festivalį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

Sužinoti daugiau

Šis festivalis gimė iš 2003 metais surengto Šiaurės šalių kino forumo ir yra susijęs su svarbiausiais Europoje vykstančiais Šiaurės šalių kino festivaliais. Kasmet lapkritį Vilnių, Kauną ir Klaipėdą sujungianti „Scanorama“ yra itin vertinama už joje rodomų filmų meninę vertę, nenuolaidžiavimą pigiam skoniui ir komercinės sėkmės nesivaikymą. Tai yra įdomių idėjų ir atradimų festivalis, savotiškas publiką supurtantis kino smūgis. Šiame festivalyje nesitikėkite pamatyti tai, ką jau ir taip žinote, geriau nusiteikite tam, ko tikrai nelaukiate. Kasmet „Scanoramos“ tvarkaraštyje – keliolika skirtingų programų, kuriose – daugiau kaip 100 skirtingo žanro, turinio ir trukmės filmų. Į meistriškumo dirbtuves „Jaunoji kino karta“ festivalis kasmet kviečia ir būsimuosius kino profesionalus – renkamas geriausias ir įdomiausias programos „Naujasis Baltijos kinas“ trumpametražis filmas.

Sužinoti daugiau

Gero kino mylėtojai juokaudami sako, kad per kasmet kovą vykstantį Vilniaus tarptautinį kino festivalį pasiima bent savaitės trukmės atostogas – jei norite pamatyti kuo daugiau šio festivalio metu rodomų kino filmų, susitikti su žinomais Lietuvos ir užsienio kino žmonėmis, laiko po darbo ir savaitgalių ne visada užtenka. Tad „Kino pavasaris“ pasižymi tuo, kad turi itin daug ištikimų lankytojų – pasibaigus vienam festivaliui, jie jau laukia kito. Festivalio filmai rodomi ir Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose – iš viso „Kino pavasaryje“ apsilanko apie 50 000 žmonių, per dvi savaites parodo per 100 filmų. 1995 metais „Kino pavasaris“ gimė legendiniame kino teatre „Lietuva“: dabar šis teatras uždarytas, filmai jame neberodomi, tačiau daug kas iki šiol jį prisimena su nostalgija ir „Kino pavasarį“ sieja būtent su juo.

Sužinoti daugiau

Kasmet paskutinį vasaros savaitgalį vykstantis unikalus tarptautinis festivalis yra skirtas šiuolaikinei baltų kultūrai ir alternatyviai muzikai. „Mėnuo juodaragis“ pristato pagoniškosios tradicijos palikimą, neofolkloro kryptis ir postmoderniosios kūrybos avangardą: festivalyje išgirsite Baltijos ir užsienio šalių kolektyvus, galėsite stebėti senąsias apeigas, klausytis paskaitų ir žiūrėti filmus bei vaidinimus, lankytis parodose, mokytis tradicinių amatų, dalyvauti interaktyviuose kūrybiniuose projektuose, šokių vakaruose, žaisti žaidimus. Ir visa tai – nuostabios gamtos apsuptyje! Nuo 1995 metų rengiamas festivalis savo vietą keičia kas trejus metus ir vyksta tris dienas. „Mėnuo juodaragis“ turi daug nuolatinių lankytojų, kurie anksčiau atvykdavę po vieną dabar atsiveža ir draugus, bičiulius, šeimos narius.

Sužinoti daugiau

Tai 2007-aisiais Vilniuje prigijusi, iš Europos sostinių atkeliavusi miesto kultūros tradicija. Kasmet vieną vasaros naktį  birželį šalies sostinė nemiega: miesto aikštės virsta šokių mokyklomis po žvaigždėmis, parkai – didelėmis kino salėmis ant žolės, upę papuošia instaliacijos, šviečiantys labirintai, bažnyčios prabyla naktiniais klasikos, roko ir vargonų koncertais, siaurose gatvelėse vaidinami spektakliai, iš balkonų dainuojamos meilės dainos, šviečia rankų darbo žibintai, skaitoma poezija, dainuojamos lopšinės, o visą naktį dirbantys muziejai vilioja muzikiniais spektakliais ir animacija. Tokioje kultūros naktyje 2009-aisiais apsilankė apie 100 000 žmonių.

Sužinoti daugiau

Kiekvienais metais liepos mėnesį vykstantis elektroninės muzikos festivalis kasmet sutraukia vis daugiau įvairių muzikos krypčių atlikėjų ir jos mylėtojų iš Lietuvos bei užsienio. Kasmet „Tundroje“ apsilanko vis daugiau žmonių – juos traukia ne tik muzikinė festivalio programa, bet ir įvairios pramogos, galimybė kelias dienas pabūti gamtoje prie ežerų, sutikti bendraminčių.

Sužinoti daugiau

Rugsėjį vykstantis tarptautinis fejerverkų festivalis „Vilniaus fejerija“ sutraukia minias žmonių. Įspūdingo reginio esmė – galybė pagal muzikinius kūrinius "šokančių" fejerverkų. Festivalyje yra ir konkursinė programa: jos metu savo šou pristatančios profesionalios pirotechnikų komandos iš skirtingų šalių varžosi tarpusavyje dėl prizinių vietų. Nugalėtojus renka po lygiai balsų turinti vertinimo komisija ir žiūrovai.

Sužinoti daugiau

Nuo 2007 metų kiekvieną rugpjūtį rengiamas alternatyvus muzikos ir meno festivalis „Satta Outside“ pristato ska, dub, funk, beats ir dubstep atlikėjus. Festivalis vyksta įspūdingoje vietoje – Smiltynės miškuose, pievose, paplūdimyje ir industriniame jachtklubo angare. Šalia kelioms dienoms pastatomų muzikos scenų įkuriamos ir meno dirbtuvės. Jose realizuojamos iš anksto paruoštos idėjos, pristatomi skulptorių, dailininkų, grafičių piešėjų kūriniai.

Sužinoti daugiau

Lietuvoje vyksta ne tik muzikos, teatro, šokio ir kino filmų festivaliai. Ką pasiūlyti, kuo sudominti turime ir mados pasaulio gerbėjus – tai nuo 1999-ųjų kasmet kovo pabaigoje Vilniuje vykstantis festivalis „Mados infekcija“. Jame savo kūrybą pristato mados pasaulio profesionalai ir jaunieji kūrėjai, o pats festivalis yra atviras ir prieinamas kiekvienam norinčiam jame apsilankyti – tereikia nusipirkti bilietą. „Mados infekcija“ nėra tradicinė mados savaitė, ji kur kas laisvesnė ir nepaiso tokioms savaitėms būdingų rėmų. Tačiau kaip ir visame pasaulyje vykstančiose mados savaitėse bei festivaliuose, taip ir „Mados infekcijoje“ ieškoma naujų talentų ir vardų – jiems suteikiama galimybė savo darbus pristatyti kartu su mados pasaulio profesionalais. Festivalio sumanytoja – dizainerė Sandra Straukaitė.
 

Sužinoti daugiau