Lietuvos švietimo sistema
Šiuo metu Lietuvoje mokomasi pagal dvylika metų trunkančią bendrojo lavinimo ir trijų pakopų aukštojo mokslo – bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų – programą. Ji sudaryta taip, kad mokiniai ir studentai galėtų laisvai pasirinkti mokslų kryptį, nuspręsti, kokias žinias nori gilinti.
Už baigiant vidurinę mokyklą laikomus egzaminus atsakingas Nacionalinis egzaminų centas – tai garantuoja, kad mokinių pasiekimai bus objektyviai įvertinti nepriklausomų vertintojų. Pagal centralizuotai organizuojamų brandos egzaminų rezultatus stojančiuosiuos priima ir aukštosios mokyklos – tai supaprastina visą stojimo procesą.
Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą teikiamas vaikams nuo gimimo iki 6 metų. Jis nėra privalomas ir yra teikiamas tik tėvams pageidaujant. Ikimokyklinį ugdymą teikia valstybiniai ir nevalstybiniai lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai.
Priešmokyklinis ugdymas
Priešmokyklinis ugdymas teikiamas nuo šešerių metų arba, jeigu tėvai pageidauja ir vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs, ir anksčiau (bet ne anksčiau negu nuo penkerių metų). Šis ugdymas trunka vienerius metus ir yra skirtas geriau pasiruošti mokyklai. Jis yra nemokamas ir visuotinis, tačiau taip pat nėra privalomas. Priešmokyklinio ugdymo grupės steigiamos vaikų darželiuose arba mokyklose.
Pradinis ugdymas
Pradinis ugdymas teikiamas nuo septynerių metų arba, jeigu tėvai pageidauja ir vaikas pasirengęs, ir anksčiau. Mokymasis pagal pradinio ugdymo programą trunka ketverius metus. Baigę programą mokiniai įgyja pradinį išsilavinimą.
1–4 klasių mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinama – vertinama individuali vaiko pažanga. Mokiniams tokia informacija pateikiama žodžiu arba trumpai aprašant jų konkrečius pasiekimus. Trimestro, pusmečio ar mokslo metų pabaigoje atliekamas apibendrintas vertinimas nurodant pasiektą mokymosi lygį – patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.
Jei vaikai mokosi tautinių mažumų mokyklose, pirmoje klasėje jie pradeda mokytis valstybinės – lietuvių – kalbos. Pirmosios užsienio kalbos visi pradinukai pradeda mokytis nuo antros klasės.
Pagrindinis ugdymas
Pagrindinis ugdymas trunka šešerius metus. Baigę dešimt klasių mokiniai įgyja pagrindinį išsilavinimą. Pagrindinio ugdymo programą įgyvendina pagrindinės, vidurinės, jaunimo, profesinės mokyklos ir gimnazijos.
Lietuvoje privaloma mokytis iki 16 metų. Privalomasis mokymasis paprastai trunka iki dešimtos klasės.
Baigus dešimt klasių ir įgijus pagrindinį išsilavinimą toliau galima mokytis pagal vidurinio ugdymo arba profesinio mokymo programą arba pagal vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa pirmajai kvalifikacijai įgyti.
Vidurinis ugdymas
Vidurinis ugdymas Lietuvoje yra neprivalomas. Paprastai jis trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III–IV klasės). Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymo planus. Į programą gali būti įtraukti profesinio mokymo programos moduliai.
Pagal vidurinio ugdymo programą galima mokytis vidurinėse ir profesinėse mokyklose, gimnazijose. Baigę vidurinio ugdymo programą ir išlaikę brandos egzaminus jaunuoliai įgyja vidurinį išsilavinimą.
Profesinis mokymas
Profesinis mokymas yra skirtas kvalifikacijai įgyti ar tobulinti. Pagal profesinio mokymo programas moko profesinės įstaigos.
Profesinėse mokyklose kartu su kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Programų trukmė gali būti dveji arba treji metai – priklausomai nuo to, ar programa skirta įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą arba jei ji pritaikyta specialiųjų poreikių asmenims. Mokymosi trukmė, turintiems vidurinį išsilavinimą, – 1–2 metų.
Baigę profesinio mokymo įstaigą ir išlaikę egzaminus mokiniai įgyja profesinę kvalifikaciją. Įgijusieji vidurinį išsilavinimą toliau gali studijuoti kolegijose ar universitetuose. Pažangiausiems absolventams, taip pat absolventams, kurie turi darbo patirties pagal įgytą kvalifikaciją, stojant į aukštąsias mokyklas suteikiama papildomų balų.
Aukštojo mokslo studijų programos
Aukštojo mokslo studijų programos yra dviejų rūšių – universitetinės ir koleginės. Studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji – profesinio bakalauro arba bakalauro, antroji – magistrantūros, trečioji – doktorantūros.
Pagal formą šios studijos gali būti skirtingo intensyvumo – nuolatinės ir ištęstinės.
Vertinimo sistema
Mokyklose nuo 5 iki 12 klasės ir daugelyje aukštųjų mokyklų mokymosi rezultatai vertinami remiantis tokiais kriterijais:
| Rezultatas | Įvertinimas | Apibūdinimas |
| Išlaikyta |
10 (puikiai) | Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai |
| 9 (labai gerai) | Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai | |
| 8 (gerai) | Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai | |
| 7 (vidutiniškai) | Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų | |
| 6 (patenkinamai) | Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) žemesni nei vidutiniai, yra klaidų | |
| 5 (silpnai) | Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) tenkina minimalius reikalavimus | |
| Neišlaikyta | 4, 3, 2, 1 (nepatenkinamai) | Netenkinami minimalūs reikalavimai |
Kitose šalyse įgytą vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje vertina Studijų kokybės vertinimo centras.
